Lapkričio 5 d. Vilniuje koncertuos vienas žymiausių šių dienų bosine gitara grojantis džiazo muzikantas – Richard Bona. Kongresų rūmuose jis pristatys ramybės ir elegancijos kupiną albumą „Tiki“, kuris šiemet buvo nominuotas prestižiniam „Grammy“ kaip geriausias šiuolaikinės muzikos albumas.

R. Bona – iš Kamerūno valstybės (Afrika) mažo kaimelio kilęs atlikėjas, kuris daugiau kaip dešimt metų gyvena ir dirba Niujorke (JAV). Dažnai groja su garsiausiais šiame žemyne gyvenančiais džiazo virtuozais, tarp kurių: Mike Stern, Bobby McFerrin, avangardinį džiazą grojantis Cecil Taylor, gitaristas George Benson, bei Valstijose nuolat gyvenantis austras Joe Zawinul.

Tai vienas aktyviausių džiazo muzikų pasaulyje - per pastaruosius metus surengęs daugiau kaip šimtą pasirodymų. Grojo Niujorko meno centruose (JAV), Japonijoje, Pietų Afrikoje, Martinique saloje, Brazilijoje, Urugvajuje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje bei Liuksemburge. Šį mėnesį Richard pradėjo gastroles Europoje, kurios su mažomis pertraukomis truks iki pat metų galo.

Gastrolių metu afrikietis pristato savo penktąjį albumą – „Tiki“. Kokia tai muzika, atsakyti vienu sakiniu gana sudėtinga. Matyt todėl, kad jo džiazą įkvėpia daug skirtingų dalykų: jo dainose jaučiama afrikietiška kūryba, muzikoje - nuolankumas džiazui, lyriškumas, ritmai.

Kūrybos pradžia – Afrikos kaimelyje

 „Tai iššūkių asmeniniame gyvenime ir muzikoje nebijantis žmogus, jo muziką autentiška, nepalyginama su jokio kito džiazo virtuozo,- teigia “The Washington Post” laikraščio žurnalistas. – Richard vertas pagarbos ne tik dėl savo talento ir pasiekimų, bet ir todėl, kad viso to pasiekė gyvendamas ties skurdo riba“.

R. Bona gimė muzikų šeimoje. Įvairiais instrumentais groja ir dainuoja jo mama, senelis, sesuo. Jaunuolis pasirodė turįs ne tik gerą klausą, bet ir galėjo groti bet kokiu instrumentu vien pažiūrėjęs kaip tai daro kiti. Vienintelė problema buvo ta, kad vaikino mažame kaime, kuriame jis augo, tų instrumentų beveik nebuvo, be to jo šeima buvo labai neturtinga, tad nebūtų galėjusi juos nusipirkti. R. Bona ne tik išmoko savarankiškai jais groti, bet ir pats sumeistraudavo (nuo medinių fleitų iki mušamųjų instrumentų). Ir jam tai puikiai sekėsi.

Sėkmė Paryžiuje ir Niujorke

17 metų netekus tėvo pirmą kartą pagalvojo, jog norėtų išvykti iš gimtinės. Taip atsidūrė Paryžiuje. „Pamenu kaip su šortais ir lengvais marškinėliais išlipęs iš lėktuvo pajutau pirmą šalto vėjo gūsį. Suabejojau dėl savo sprendimo“,- dabar su šypsena prisimena R. Bona. Čia jis pradėjo lankyti muzikos studijas ir per septynerius metus išmoko profesionalaus muzikos rašto. Nors Paryžiuje sekėsi puikiai, 1995 m. jis nusprendė persikelti į Niujorką. Būtent čia sulaukė didžiausio pripažinimo.

Nuoroda: Richard Bona bass solo

Nuoroda: Ricard Bona pasirodymas Rio das Ostras 2006

Daugiau informacijos: Richard Bona oficialus puslapis